suregėti

suregėti
suregė́ti, sùregi, -ė́jo 1. tr. pamatyti, pastebėti: Turė[ja]u turė[ja]u jį an akių i nesuregė[ja]u, kada jis pragaišo Prng. | Aš jo ir sapne nesùregiu (nesusapnuoju) Arm. Suregė́jo sapnelį apie savo dukrelę Ck. 2. intr. galėti akimis patirti, galėti matyti: Jau nesùregiu, negaliu siūt Lp. 3. tr. suspėti pamatyti: Geležinius nuimti ir von – nebesuregėsi (greit nubėgs paleistas) Žem. | prk.: Ir nesùregi, kai čėsas eina Vlk.
suregimaĩ adv.: Vandenynu nesuregimai greitai nuslysdavo skaidrus spindulys rš.
4. tr. akimis aprėpti, apmatyti: Pėsčiųjų daugybės juda kruta takais, nei suregėti, nei sužiūrėti Žem. Kur aš vienas viską suregėsiu Up. Suregimì kiemai (iš vieno kiemo galima kitus regėti) Š(Sd). 5. refl. vienam kitą matyti: Miške ar aukštuose javuose, kame negalima susiregėti, paukštšunis meta rastą paukštį, bėga pas žmogų ir vedas jį su savim ton vieton, kame radinys yra Blv. 6. refl. susitikti, sueiti, pasimatyti: Gal jau nesusregėsim su savo dukrelėm! LTsII568. Vai, nūdna nūdna, an širdelės trūdna, ką labai myliu, susregėtie trūdna LTR(Mrc). Tada išėjo Joas, karalius Izraelio, ir anys susiregėjo BB2Kar14,11. O jeigu nuo prietelių aš skirtis turėsiu …, tikiu, jog … vėl susiregėsiu KN233. Aš su juo vėl susiregėsiuos BPII521. Žinom … mus vėl susiregėsiančius su didžia linksmybe BPII416. | prk.: Išeita į blizges ir suaugęs žmogus, jei tik susìrega (susideda) su kokia lederga [merga] Šts. Saldainis labai rūpi Almutei: mažai ji susìregi su jais Prng. ^ Susiregėjo, bet nesusikalbėjo LTR. 7. refl. impers. Trgn pasirodyti: Gal tau akysu susregė́jo? Prng. Bemigdama tik akis suleidžia, tuoj užsišoksta: susìregi jai, kad žarijos akysan Ml. Tai jiem susregė́jo, kad ana neapkenčia jų Dglš. \ regėti; apregėti; atregėti; daregėti; įregėti; išregėti; nuregėti; paregėti; perregėti; praregėti; priregėti; suregėti; užregėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • apregėti — apregėti, àpregi, ėjo 1. tr. Rod pamatyti: Ir pirmadienį apregėsi tus žmonis Šts. Kad būtų buvęs anuo metu su kitais, tad būtų Jėzų apregėjęs DP402. Akimis savo negali apregėt Ižganytojo savo MP87. Jau dar̃ tai tieku tu jį apregėsi (nebematysi)! …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atregėti — atregėti, àtregi, ėjo 1. tr. pamatyti, pastebėti: Yra ir karvių pėdų, nu mes neatregime Dv. Lapė, kur buvus kur nebuvus, prišlytino ir cabakšt žu bandelės – tep boba ją ir atregėjo (tiek ir bematė) Rod. 2. refl. nustoti ką mačius: Atsiregėjau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • daregėti — ×daregėti, dàregi, ėjo (hibr.) intr. galėti akimis patirti, primatyti: Aš nedàregiu, o ana nedagirdi Šlčn. Dàregiu nesuvis Ml. Jau kąsnį nedagirdžiu, nedàregiu Lz. regėti; apregėti; atregėti; daregėti; įregėti; išregėti; nuregėt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išregėti — išregėti, ìšregi, ėjo tr. 1. CI608 įžiūrėti, pastebėti: Įdeda į stiklus ir išrega daktarai visas ligas Šts. Aš išregiama iš žmonių esu (aukšta) LMD(Sd). 2. nebegalėti ko matyti, netekti, prarasti: Sūneli manas, artojėli manas, tai aš tave… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuregėti — nuregėti, nùregi, ėjo N 1. intr. galėti matyti: Nuregiu, regiu šviesiai SD45. 2. tr. Prng pamatyti, pastebėti: Žvalgytojai vienok naktį nenuregėjo žemaičių artinanties S.Dauk. Buvo kas nors nuregėjęs, kame piningus slėpė, dėl to ir pavogė Šts.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paregėti — paregėti, pàregi, ėjo 1. tr. J, Kč pamatyti, išvysti, pastebėti: Paklausysi dainų negirdėtų, nematytų daiktų paregėsi K.Bink. Ir pradės maži vaikai kalbėti lietuviškai ir ant sienų ir tvorų paregėsime parašus [gimtąja kalba] V.Kudir. Aš įlipau į …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perregėti — 1. tr. DŽ per ką kiaurai regėti, matyti: Jai netinka ir perregimos kojinės, ir aptempta suknelė A.Vencl. Saulius nė nedirstelėjo į tėvelio galvą, lyg jis būtų buvęs stiklinis, tikrai perregimas Vaižg. Kaip stiklas parregiamas Sut1. Vanduo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • praregėti — praregėti, pràregi, ėjo 1. intr. DŽ pradėti matyti: Kaip plėkšną akies nuėmė, praregėjo šviesiai akis J. Paklausė aklas, nuėjęs nusimazgojo ir praregėjo M.Valanč. Tik patrynė akis ir praregėjo LTR(Auk). Jis, kai praregėjo, pamatė lanką didelę ir …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priregėti — priregėti, prìregi, ėjo 1. tr. DŽ įžiūrėti: Lieminingos eglės, pušys į padanges mušės, kurių viršūnių atsivertęs nepriregėsi S.Dauk. Rašo tų laikų rašytojas, teip kruvina mūša buvusi, jog, kol vien priregėti galėjo jūros ledą, sako, vienu krauju …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • regėti — regėti, rẽgi (rẽgia), ėjo; H153, R 1. tr. suvokti žiūrint, matyti: Pastatė ant jo aukštą kuorą, kad iš tolo visi regėtų V.Krėv. Gerai žiūrėk, kad regėtumei FT. Kad tamsta regėtumi, nūsigąstumi! Mžk. Aš gi pati regėjau Aps. Akys rẽgi – darbo yr …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”